Apie Camino Lituano


Camino Lituano - kas tai?

Camino Lituano – tai 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.

Kelias prasideda ties Latvijos-Lietuvos siena, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku Lenkijoje.
Piligrimų keliavimo patogumui, Camino Lituano suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, o visą kelio maršrutą sudaro apie 20 etapų.

Kelias veda per kultūrinius, religinius, gamtos objektus, Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintus šv. Jokūbo kelio objektus. Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia Piligrimų nakvynės, maitinimo įstaigos ir kita reikalinga infrastruktūra.

Camino Lituano kelias kuriamas Ispaniškojo Camino Se Santiago kelio pagrindu, kuriuo 2016 metais keliavo 278 tūkst. piligrimų iš viso pasaulio.

Kodėl - Camino Lituano?

Camino Lituano, išvertus iš Ispanų kalbos, reiškia kelią per Lietuvą arba Lietuviškąjį kelią. Bet tai - ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis organizmas, kuris sėkmingai egzistuoja tik tada, jeigu juo eina piligrimai, įsijungia vietinė bendruomenė ir vietinis verslas.

Camino Lituano keliaujantys piligrimai aplankys bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas. Kelias sužymėtas tradicinėmis geltonomis krypties rodyklėmis bei kriauklėmis.

Šis kelias - tai lietuviškoji Camino de Santiago kelių Ispanijoje versija. Todėl, susiejant Lietuvą, piligrimystę ir Camino de Santiago, kelias pavadintas Camino Lituano.

Camino de Santiago Ispanijoje

Bene labiausiai pasaulyje žinoma piligrimystės vieta - Santiago de Compostela miestas Ispanijoje, Šv.Jokūbo Apaštalo kapas katedroje ir kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. Camino de Santiago kelias turi seną istoriją. Pasak legendos, apaštalo Jokūbo palaikai į Santiago de Compostelos miestą laiveliu buvo atgabenti iš Jeruzalės ir palaidoti vietinėje katedroje. To meto tikintys pradėjo keliauti į katedrą, idant pagerbtų apaštalą, ir pamažu pramynė piligrimų takus. Vieni iš jų per laiką buvo užmiršti, o keli tapo pagrindiniais piligrimų maršrutais. Kelias buvo itin populiraus viduramžiais, tačiau maras, reformacija ir 16 amžiuje kilę politiniai neramumai Europoje prisidėjo prie to, kad kelio populiarumas sumažėjo. Apie 1980-uosius, į Santiago de Compostelos meistą atvyko vos keletas piligrimų. Žmogus, kuris sugalvojo geltonas rodykles ir itin prisidėjo prie Jokūbo kelio atgaivinimo, buvo kunigas Elias Valino Sampedro. E. V. Sampedro gimė Saria mieste ( 100 km nuo Santiago), ir nuo pat jaunystės domėjosi Camino de Santiago. Dar besimokydamas Salamancos mieste, savo daktaro disertacijos tema jis pasirinko būtent Camino de Santiago, o baigęs mokslus gyveno ir dirbo nedideliame Galicijos regiono kaimelyje O Cebreiro.* Kai E. V. Sampedro ėmėsi tyrinėti Jokūbo Kelią, daugelyje vietų jis buvo tiesiog pamirštas, nepasiekiamas, nebuvo jokių ženklų. Neabejodamas senovinio kelio svarba ir reikšmingumu, kunigas įtikino miestų ir kaimų merus be vadovus, surinko būrį entuziastų ir pradėjo žymėti kelią, idant piligrimams būtų lengviau nukakti iki Santiago de Compostelos miesto. Geltoną rodyklę E. V. Sampedro sugalvojo ir ėmė naudoti 1970 – 1980 metais. Jis važinėjo savo Citroen markės automobiliu ir pakelėse piešė geltonas rodykles. Kodėl būtent geltonas? Ši spalva buvo pasirinkta dėl keleto priežasčių: • Pirma, tai ryški spalva, kuri yra matoma iš toli. • Antra, geltona spalva Galicijoje naudojama žymėti žygiavimo takus, o dauguma piligrimų tuo metu buvo būtent iš minėtojo Ispanijos regiono. • Trečia, kunigas geltonos spalvos dažus naudojo ir anksčiau, ir matė, jog jie yra itin tinkami jo misijai atgaivinti Jokūbo Kelią. Yra žinoma graži istorija, jog kunigui E. V. Sampedro bežymint kelią netoli Prancūzijos sienos, jį sulaukę pareigūnai pasidomėjo, ką jis čia darantis. Į tai kunigas atsakė: ,,Aš planuoju invaziją”. Prie kelio populiarumo itin prisidėjo ir žymus rašytojas Paulo Coelcho, kuris pats pėsčiomis pasiekė Santiago de Compostelos miestą, bet ir parašė apie tai knygą. 1993 metais Camino de Santiago buvo paskelbtas UNESCO Pasaulio Paveldo objektu. Lietuvoje susidomėjimas Šv. Jokūbo keliu auga itin sparčiai. Pasak Santiago de Compostelos mieste įsikūrusio Piligrimų ofiso, 2016 metais 660 lietuvių nužygiavo piligrimų keliu.
http://www.laimaandrikiene.lt/typo3temp/pics/678dfac8ff.jpg

http://www.laimaandrikiene.lt/typo3temp/pics/678dfac8ff.jpg

Šv. Jokūbo keliai Europoje

Šv. Jokūbo keliai ateina ir iki Ispanijos. Šiais keliais į Santiago keliaudavo ir keliauja piligrimai iš visos Europos.

Kiekviena vakarų Europos šalis turi savo šv. Jokūbo kelius, turinčius savo pavadinimus tos šalies kalba: prancūzai - Chemin de Saint Jacques, vokiečiai - Jakobsweg, anglakalbiai - Saint James ways, belgai ir olandai - Jacobsroute, etc.

Šiuo metu piligriminiais keliais rūpinamasi ne vien kiekvienoje šalyje individualiai, tačiau ir Europos sąjungos apimtyje. Viena iš pagrindinių Europos organizacijų yra Europos šv. Jokūbo kelio federacija.

http://www.saintjamesway.eu/

Švento Jokūbo maršrutai Lietuvoje

2017 metų birželio 3 dieną Portugalijoje vykusios Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos generalinės asamblėjos metu Lietuva priimta į šią federaciją, tapo jos visateise nare, o Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas, Panevėžio meras Rytis M. Račkauskas – Europos federacijos viceprezidentu.

Sprendimas dėl Lietuvos narystės Europos Šv. Jokūbo kelio federacijoje priimtas vienbalsiai. Generalinėje asamblėjoje Lietuvai atstovavo Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nariai B. Nenortaitė, R. Zygmantaitė ir D. Varnas bei R. Račkauskas.

Kartu su Lietuva federacijos narėmis tapo Vokietija ir Lenkija. Tuo būdu Šv. Jokūbo keliai, per Lietuvą vedantys į Santiago de Compostela, toliau tęsis Lenkijoje ir Vokietijoje ir jungsis su Prancūzijos, Portugalijos, Italijos ir žinoma, Ispanijos Šv. Jokūbo piligrimų keliais.

Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją 2017 metų gegužės 31 d. įsteigė devynios mūsų valstybės savivaldybės: Kauno miesto, Panevėžio miesto ir rajonų: Alytaus, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kretingos, Lazdijų, Marijampolės ir Varėnos. Šios asociacijos prezidentu ketverių metų kadencijai tapo Panevėžio miesto meras R. Račkauskas, valdybos pirmininku išrinktas Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra numatyti 5 pagrindiniai šv. Jokūbo kelių maršrutai (kryptys), bei 32 šventovių (bažnyčių, koplyčių) šiuose maršrutuose, sąrašas.
http://www.saintjamesway.lt/Edu/professor/bendras-visų-kelių-žemėlapis

http://www.saintjamesway.lt/Edu/professor/bendras-visų-kelių-žemėlapis


Camino Lituano organizacijos istorija

Camino Lituano organizacija įsikūrė 2016 metų pabaigoje ir suvienijo būrį šv. Jokūbo kelio entuziastų, piligrimų ir keliautojų. Jų tikslas - išpopuliarinti Camino Lituano Lietuvoje ir už jos ribų ir padaryti jį piligrimų, žygeivių ir visų žmonių mėgiamu piligriminiu, turistiniu, pažintiniu keliu. 2017 metų vasario mėnesį prasidėjo Camino Lituano organizaciniai darbai. Aptarus kelio esminius tikslus ir bruožus su Lazdijų savivaldybe, kovo mėnesį buvo pradėti žvalgybiniai Camino Lituano žygiai, o gegužės ir birželio mėnesiais - ir Alytaus rajono ir miesto savivaldybėse. Atlikus žvalgomuosius žygius pirmuosiuose penkiuose kelio etapuose, buvo pradėti kelio atidarymo darbai - konsultacijos su savivaldybių atstovais, turizmo informacijos centrais, parapijų atstovais, potencialių piligrimų nakvynės vietų savininkais, išžvalgyto ir patvirtinto kelio žymėjimas geltonomis rodyklėmis. Camino Lituano kelio atidarymas įvyko Punioje 2017 m. liepos 21-22 dienomis, per šv. Onos šventę. Bandomojo žygio metu piligrimai per keturias dienas įveikė atstumą nuo Punios iki Lazdijų, aplankė religinius bei turistinius objektus. Kelio atidarymo proga buvo surengta fotografijų paroda bei Camino Lituano pristatymas vietos bendruomenėms. Artimiausiu metu Camino Lituano nariai planuoja būsimų kelio etapų žvalgybinius žygius bei plėtrą Kauno kryptimi.

Camino Lituano organizacijos tikslai:


• Sukurti kokybišką ir įdomų šiuolaikinės piligrimystės kelią, kuris atspindėtų tradicinę Šv. Jokūbo kelio koncepciją ir filosofiją bei reprezentuotų Lietuvą.

• Skatint aktyvų gyvenimo būdą ir domėjimąsi Lietuvos istorija bei kultūra.

• Pritraukti į Lietuvą piligrimus iš užsienio.

• Įtraukti kuo daugiau žmonių į Lietuvos, kaip turizmui patrauklios šalies, įvaizdžio formavimą.

• Skleisti piligrimystės idėjas ir tradicijas Lietuvoje.