Kartu su einančiais Šv. Jokūbo keliu


Pagal  http://lzinios.lt/lzinios/Zmones/kartu-su-einanciais-sv-jokubo-keliu/251246

Kartu su einančiais Šv. Jokūbo keliu

Goda Ambrazas

2017 09 30 16:00

Organizacija „Camino Lituano“ baigė rengti ir spalio 1-ąją pristato atnaujintą piligrimystės maršrutą Lietuvoje – Šventojo Jokūbo kelią. Jį su dar dviem dešimtimis savanorių planavo, kūrė ir pati išbandė 25 metų teisininkė Modesta Puniškytė, prieš metus įveikusi piligrimų kelią iki Santjago de Kompostelos miesto Ispanijoje.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago) – 800 km ilgio maršrutas pėstiesiems, jis prasideda Prancūzijos Pirėnų kalnų papėdėje ir driekiasi per visą Ispaniją. Šv. Jokūbo vardu pavadinti piligrimų keliai išraizgę visą Europą. Iki šiol jie baigdavosi Lenkijoje, bet entuziastų pastangomis piligrimų kelio maršrutas pratęstas į Lietuvą. Dvasine kelione į save vadinama piligrimystė Europoje žinoma dar nuo XI amžiaus, o pastaraisiais metais toks keliavimo būdas sparčiai populiarėja ir mūsų krašte. Nuo šiol kelionę Lenkijoje baigdavę piligrimai dabar žygiuos ir per Lietuvos teritoriją.

Užsidegė idėja

Iš Lazdijų kilusi Modesta pasakojo, kad įveikusi 800 km kelionę iš Prancūzijos iki Santjago de Kompostelos miesto Ispanijoje, šių metų žiemą iš Lazdijų miestelio vadovybės gavo kvietimą į renginį pasitarti, kaip sutvarkyti lietuvišką Šv. Jokūbo kelio maršruto atkarpą. „Manęs paprašė pasidalyti savo kelionės patirtimi. Šiame renginyje susipažinau su „Camino Lituano“ atstovais ir iš karto prisidėjau prie jų komandos. Labai patiko jų sumanymas, nes pati eidama savo kelią svarsčiau, jog būtų puiku, kad ir Lietuvoje toks atsirastų“, – sakė pašnekovė.

“Piligrimų kelias priverčia atsikratyti nereikalingų minčių, išsigryninti, kas kiekvienam yra svarbiausia, prisiminti, ką buvome užmiršę: gal artimuosius, gal kam nors reikia atleisti nuoskaudas.

Modestos teigimu, lietuviškas Šv. Jokūbo kelio maršrutas – puiki galimybė lietuviams susipažinti su dvasine kelione vadinama piligrimystės patirtimi, drauge skleisti žinią apie Lietuvą pasaulyje. Ji apie piligriminę kelionę į Santjago de Kompostelą sužinojo iš pažįstamų žmonių ir vedama vidinių troškimų, noro geriau pažinti save nutarė nueiti savo kelią. „Šis kelias, nesvarbu, kur juo eitum – Prancūzijoje, Ispanijoje ar Lietuvoje – sugrąžina tave į pradžią. Kuo ilgiau žmogus gyveni, tuo daugiau tau atsiranda poreikių. Tačiau daugelis jų nėra mums būtini. Eidamas keliu lyg sugrįžti į pradžią, į pagrindus: supranti, kas tau svarbiausia, ko labiausiai reikia“, – teigė Modesta. Jos tvirtinimu, piligriminėje kelionėje, kai minimaliai naudojamasi mobiliuoju telefonu, susitinkama su įdomiais žmonėmis, keliaujantieji atitrūksta nuo įprastos aplinkos – gimtojo miesto, darbovietės ir pakliūva į kitokią gyvenimo plotmę. Kelias, pasak Modestos, priverčia atsikratyti nereikalingų minčių, išsigryninti, kas kiekvienam yra svarbiausia, prisiminti, ką buvome užmiršę: gal primirštus artimuosius, gal kam nors reikia atleisti už nuoskaudas.

Ne tik tikintiesiems

Klausiama, kiek žmogui, susirengusiam į piligriminę kelionę, svarbus tikėjimas, Modesta sakė, jog visi žmonės kuo nors tiki: vieni – Dievą, kiti – likimu ar lemtimi, tad kiekvienas mūsų turi savo gyvenimo prioritetus. Mergina tikino neskirstanti žmonių į tikinčiuosius ir netikinčiuosius, kiekvienas savarankiškai renkasi, kuo jam įtikėti. „Be abejo, šis kelias kilo iš tikėjimo – prieš šimtus metų krikščionys ėjo lankyti šv. Jokūbo palaikų Santjago de Kompostelos miesto katedroje. Šiais laikais, kai pati ėjau keliu, karštai tikinčiųjų sutikau mažai. Manau, jog tai reiškia, kad šis kelias skirtas visiems, ne tik tikintiesiems. Nėra jokių apribojimų ar taisyklių, kas galėtų ar negalėtų juo eiti“, – šyptelėjo pašnekovė. Pasak Modestos, pati eidama ji kelyje nesutiko nė vieno lietuvio, nors sakė girdėjusi, jog einančiųjų yra nemažai. Lietuvoje apie tokias piligrimines keliones jau žino daugelis žmonių, nors dar prieš dešimtmetį jos atrodė itin egzotiškos. M. Puniškytė per 26 dienas įveikė visą 800 km maršrutą, bet eiti keliu galima ir nedidelėmis atkarpomis – per vieną kelionę įveikiant 100 ar 200 km, o kitais metais pradėti keliauti nuo tos vietos, kur sustojai. „Kad gautum piligrimo pasą, reikia įveikti 100 km pėsčiomis arba nuvažiuoti dviračiu 200 km maršruto atkarpą. Galimybės sudarytos visiems. Dienos maršrutą planuoji pats: pagal specialias atmintines pasirenki, koks miestelis gali būti pasiekiamas nakvynei, kokios suteikiamos paslaugos piligrimams“, – pasakojo mergina.

Maršrutas Lietuvoje

Anot Modestos, planuojant Šv. Jokūbo kelio maršrutą Lietuvoje, pirmiausia buvo kalbama su nedidelių miestelių savivaldos atstovais, kartu ieškota geriausių sprendimų. Ankstyvą pavasarį pradėti rengti žvalgomieji žygiai, kai savanorių komandos pagal žemėlapius sudarinėjo bandomuosius maršrutus, paisydami tam tikrų kriterijų: kelio atkarpa turėjo išsiskirti gražiu kraštovaizdžiu, lankytinomis vietomis ir būti nesunkiai įveikiama pėsčiomis. „Norėjome, kad viskas būtų viename pluošte, kaip ir „Camino de Santiago“ maršrute: gražu, vaizdinga, gana lengva, drauge gausu kultūros, istorijos“, – aiškino Modesta. Po žvalgomųjų žygių savanorių komandos aptardavo nueitus maršrutus, juos įvertindavo ir išrinkdavo geriausius ir tinkamiausius. Taip buvo sudarytas penkių dienų kelionės maršrutas, prasidedantis nuo Punios ir besidriekiantis iki Seinų Lenkijoje. Nuo spalio 1 dienos jis atviras visiems keliautojams, pasirengusiems per dieną nužingsniuoti apie trisdešimt kilometrų. Bus keliaujama nuo Punios iki Alytaus, iš ten iki Miroslavo, tada dienos žygis iki Metelių, nuo jų – iki Lazdijų, o iš Lazdijų – į Seinus. „Papildomai siūlome dar vienos dienos maršrutą iš Seinų į Vygrius (Wigry). Patys jį nuėjome ir mus labai sužavėjo. Šis maršrutas yra „Camino Polako“ ir „Camino Lituano“ susijungimas“, – pabrėžė Modesta.

Informacija – tinklalapyje

Iki šiol turėję tik „Camino Lituano“ paskyrą feisbuke, dabar pligriminių kelionių entuziastai turi ir interneto puslapį caminolituano.com, čia pateikiama visa reikalinga informacija susirengusiems eiti. Jau pagaminti ir lietuviški piligrimų pasai, kokius turi kitų šalių Šv. Jokūbo kelio organizatoriai. „Žvelgiant istoriškai, lietuviškas Šv. Jokūbo kelias yra tas pats kelias, šimtmečiais vedantis piligrimus į Šv. Jokūbo katedrą Ispanijos Santjago de Kompostelos mieste. Tai vientisas kelias, kurį dabar galima pradėti eiti iš mūsų šalies ir pasiekti tą patį tikslą – šv. Jokūbo kapą“, – aiškino pašnekovė. Ateityje „Camino Lituano“ savanoriai planuoja dabartinį maršrutą plėsti – iš pradžių pailginti jį iki Žagarės, o vėliau – iki Kauno. Modesta svarstė, kad kiekvienas renkasi kelią dėl skirtingų priežasčių, ir tai nėra panacėja nuo visų gyvenimo negandų. Piligrimystė – ne vaistas, kurio nežinia kiek reikia suvartoti, kad pasveiktum. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad galiu eiti ir eiti, tai mane ir skatina dalyvauti „Camino Lituano“ veikloje. Tačiau kiekvienam viskas savitai. Žinau tik vieną dalyką: nepabandęs – nesužinosi“, – tikino kelią išmėgusi mergina. Nesiryžtančius eiti ar savo jėgomis abejojančius žmones ji kviečia spalio viduryje į žygį, kai keliautojų grupes lydės patyrę gidai, patars ir saugiai nuves keliaujančius pasirinkta Šv. Jokūbo kelio atkarpa.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Zmones/kartu-su-einanciais-sv-jokubo-keliu/251246
© Lietuvos žinios