Eglės pasakojimas apie žygį


Eglės Mačytės pasakojimas apie Camino Lituano atidarymo žygį

Liepos 21 d. vakarą Punioje buvo pristatyta didžioji mūsų naujiena – pirmasis žygis sužymėtu ženklais lietuvišku Jokūbo keliu Punia – Alytus – Miroslavas – Meteliai- Lazdijai. Į mažąją Lietuvos kultūros sostinę susirinkusių svečių neišgąsdino prapliupęs lietus, o norinčiuosius pasižvalgyti po Camino kelią kvietė puiki Modestos Puniškytės suorganizuota nuotraukų paroda, kurią savo pasakojimu užpildė Guoda Bardauskaitė, papasakojusi savo Camino istoriją su kiekvienam žygiuoti pasiruošusiam tinkančiais patarimais. Tuo tarpu žygeiviai mintyse linkėjosi sau gero oro ir įdomaus kelio. Jų norai pildėsi: oras buvo puikus, o kelias įdomus! Tie, kurie ėjo, manau, su tuo sutiks kiekvienas. O negalėję eiti šįkart, galės patys greitu laiku išbandyti šias kelio atkarpas savarankiškai. Kiekvienas juk žinome, kad ta pati vietovė įvairiu metų laiku atrodo vis kitaip. Dabar kaime pati gamtos branda, o mieste – atostogų metas, tad tikrai vieną kitą dieną galima skirti žygiui. Netrukus po laukus pasklis kombainai, prasidės intensyvus derliaus ėmimas, o ruduo palengva viską dažys savo spalvų palete. Įsismarkavusi žiema vėl viską migdys, o pavasario saulė vėl budins. Jeigu šie kelionės etapai įkvėps, kiekvienas rasite savo laiką jais praeiti 🙂

Taigi, žygio etapai:

Punia – Alytus. ~ 30 km atstumas. Žygis prasideda nuo Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios. Tačiau prieš pradedant žygį rekomenduojam nueiti iki už bažnyčios stūksančio vieno didžiausių šalyje Punios piliakalnio (arba Margio kalno). Labai gražus vaizdas! Taigi pasižvalgę nuo piliakalnio sekame ženklus. Kelias sužymėtas standartiniais Jokūbo kelio ženklais, kryptį rodo ne kriauklės spinduliai, o “delnas”. Kai kur eina tik geltonos rodyklės. Jeigu būsite atidūs, tikrai pastebėsite ne tik visus Jokūbo kelio ženklus, bet ir kraštovaizdį, gyvenvietes, žmones. Pasisveikinę su praeinančiu vietiniu praturtėsite nauja pažintimi ar įdomia istorija. Taip nejučia prieisite iki Raižių. O ten – totorių mečetė, vienintelė Lietuvoje, veikusi sovietmečiu. Pamaldos vyksta retai, vietos musulmonai čia susirenka jau tik per didžiąsias šventes. Jeigu susitarsite iš anksto, jus pasitiks Raižių musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius, kuris ne tik įdomiai papasakos, bet ir pakvies į mečetę. Bendruomenės namuose galima įsigyti ir puikaus totoriško, mums visiems žinomo skanėsto – šimtalapio ar gardaus medaus. Pasisvečiavę tenai toliau sekame Jokūbo ženklus ir judame link Alytaus. Atėjus iki Alytaus, tikrai verta praeiti miestu, kuris turi nemažai jaukių poilsio zonų, kavinių. Jeigu turėsite jėgų, užlipkite ant Alytaus piliakalnio. Jis bus prieš tiltą per Nemuną, po dešinei pusei. Nakvynė Alytaus kolegijos bendrabutyje su balta patalyne. Reikia tartis iš anksto.

   

Alytus-Miroslavas. ~25 km atstumas. Ryte galite tik lengvai užkąsti, o rimčiau pavalgyti galėsite už 2 val., kai prieisite gamtos prieglobstyje įsikūrusią Tarzaniją. Sekame kelio ženklus. Kelias sužymėtas standartiniais Jokūbo kelio ženklais, kryptį rodo ne kriauklės spinduliai, o “delnas”. Kai kur eina tik geltonos rodyklės. Išėjus iš miesto kelias veda per Vidzgirio valstybinį botaninį draustinį ir jame einant reikia atidumo, nes tenai yra net keli žymėjimai, iš kurių vienas taip pat turi geltonas rodykles. Reikia sekti kriauklėmis ir rodyklėmis. Einant pasidomėkite, kas ten auga, kam atmintini paminklai stovi, pasigrožėkite mišku ir jo teikiama gaiva. Įėję į Tarzanijos teritoriją pasigrožėkite vaizdu į Nemuną. Pailsinus kojas ir pavalgius, išėję iš restorano eikite link statybų ir sekite toliau Jokūbo žymėjimą. Eidami stebėkite ženklus, besikeičiantį kraštovaizdį, nes jis iš tiesų puikus. Kai kada į jus žiūrės avelių, ožkelių, karvių ar arklių akelės, o kai kur sutiks ir palaidi kiemo sargai.  Gražiai pakalbinti, jie paprastai nurimsta.

Galbūt pavyks pakalbinti ir kokį dzūką/dzūkę, kurie pavaišins ne tik istorija, bet ir kvapnia arbata. Taip ir ateisite iki Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčios, kuri yra istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų. Antrus metus joje klebonauja Miroslav Dovda. Įdomus pašnekovas. Nakvynė parapijos namuose. Reikia tartis iš anksto.

 

Miroslavas – Meteliai. ~23 km atstumas. Šios dienos kelias iš visų keturių etapų bene lengviausias. Dėl pusryčių galima tartis su klebonu arba savarankiškai. Sekame kelio ženklus. Kelias sužymėtas standartiniais Jokūbo kelio ženklais, kryptį rodo ne kriauklės spinduliai, o “delnas”. Kai kur eina tik geltonos rodyklės. Šiame žygio etape atkreipkite dėmesį į pakelės kryžius. Jų bus gana daug ir jie visi skirtingi. Jeigu iš tiesų prijaučiate tikrai piligrimystei, turite intensijų už kažką pasimelsti, galite ir stabtelėti prie jų, maldą sukalbėti. Gal tada žygis įgaus visai kitą prasmę. Jokūbo kelias eina per Anelės (kuri gyvena su broliu) sodybą. Labai miela šeimininkė. Jeigu bus, būtinai pakalbinkite 🙂 Ramiai keliaudami prieisite Papėčių piliakalnį, nuo kurio pasigrožėsite vaizdu į Metelio ežerą, pailsinsite kojas, poilsiavietėje pasistiprinsite. Besigrožėdami ramiai keliaukite link Metelių. Etapo pabaigoje pasitiks įspūdinga Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia, stovinti Metelių kaime, Metelio ežero vakariniame ir Dusios ežero rytiniame krante. Klasicistinė, turi neobaroko architektūros bruožų. Nakvynės vieta už bažnyčios paėjėjus kairiau esančiuose parapijos namuose. Reikia tartis iš anksto.
     

Meteliai – Lazdijai. ~30 km atstumas. Bene sunkiausias etapas iš visų keturių, bet pats gražiausias įvairiapusiu keliu! 

Patarimas – pradėti eiti anksčiau, nuo kokios 7-8 val., kad būtų laiko tarpuose pailsėti ir atėjus iki Lazdijų galbūt net suspėti kokiu viešu transportu išvykti. Jeigu tai neaktualu, tai rinkitės sau tinkamą laiką. Sekame kelio ženklus. Kelias sužymėtas standartiniais Jokūbo kelio ženklais, kryptį rodo ne kriauklės spinduliai, o “delnas”. Kai kur eina tik geltonos rodyklės. Galima užlipti į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria vienoje pusėje vaizdas į Metelio, o kitoje į Dusios ežerus. Prieš lipant įvertinkite, nes lipant gali pakirsti kojų pakinkius ir tai atsiliepti tolimesniam žygiui. Bet esant sportiškiems, tikrai rekomenduotina. Einant nuo Metelių tikrai lydės pušyno teikiama gaiva ir nejučia prieisite prie Metelių regioninio parko, įsikūrusio prie pat Dusios. Vaizdas tikrai patiks 🙂 Ramiai pasižvalgykite, pasijausite kaip prie marių. Pailsėję toliau sekame Jokūbo ženklus ir judame link Kryžių bažnyčios. Tikrai labai gražus kelias jus ten nuves! Užėję prie  bažnyčios, nueikite pasižvalgyti senųjų bažnyčios pamatų, ant jų sustatytų kryžių, suraskite į medį įaugusį kryžių. Šulinys su geriamu vandeniu leis pasipildyti jo atsargas. Kam reikės, atsigaivinkite kojas Dusioje. Pajauskite supančios aplinkos ramybę. Išėję į kelia sekite Jokūbo ženklus.

Taip ateisite iki šio etapo pusiaukelės – Šventežerio, kur prie ežero galite pailsėti, nusipirkti maisto šalimais esančioje vietos parduotuvėje. Pailsėję iš karto pamatysite Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, pastatytą 1882 m. Bažnyčia stovi lygioje vietoje, netoli Seirijų–Lazdijų kelio, prie miestelio gatvės išsišakojimo. Metaline tvora aptvertame šventoriuje yra nedidelė vientiso tūrio varpinė. Medinis bažnyčios pastatas susideda iš trijų vienoje ašyje išdėstytų, laipsniškai žemėjančių tūrių. Jeigu bus atidaryta, būtinai užeikite, netradicinis jos vidus. Na ir toliau sekite kelio ženklus, grožėkitės įvairiapusiu keliu, kai kur virstančiu giria, kai kur šviesa tunelio gale, ir taip iki Lazdijų. Tikrai, kai pasieksite Lazdijų šv. Onos bažnyčią, jausitės kaip atėję į pažadėtąją žemę 🙂 

.